Pagal didžiausių Lietuvos bankų atliktas analizes, gegužė ir birželis yra du mėnesiai, kuriais vidutinė šeima išleidžia daugiausia per visus metus — net labiau nei prieš Kalėdas. Priežastis paprasta: visi pavasario ir vasaros įsipareigojimai susikaupia į vieną trumpą langą, o žiemos sąskaitos dar šviežiai atminty.

Pavasario sąskaitų banga

Sausį ir vasarį daugumos šeimų biudžetas eina į šildymą. Kovą ir balandį dar reikia padengti tas sąskaitas, sumokėti metinį turto draudimą, atnaujinti automobilio civilinį, padaryti techninę. Tuo metu paaiškėja, kad iki vasaros liko mažiau, nei tikėtasi.

O vasara reikalauja konkrečių sprendimų gegužę. Vaikų stovyklos užsipildo ankstyvai — rezervacija reikalinga balandį arba gegužę, su išankstine įmoka. Kelionės kainuoja brangiausiai per metus, o populiariausi mėnesiai išparduodami iš anksto. Vestuvių sezonas prasideda nuo gegužės pabaigos — kvietimai į svečių sąrašą reiškia ne tik dovaną, bet kartais ir kelionę į kitą Lietuvos miestą su nakvyne.

Pridėjus prie viso to sezoninius darbus sodyboje, pavasarinį namų valymą su nešvarių daiktų keitimu ir paprastai paaiškėjantį netikėtą automobilio remontą po žiemos — gegužės biudžetas tampa rimtu išbandymu.

Penkios kategorijos, kurios susikerta gegužę

Praktiškai didžiosios pavasario išlaidos pasiskirsto į penkias grupes. Pirma — vaikai: stovyklos, kursai, sporto klubai, vasaros mokyklos užsienyje. Antra — kelionės: lėktuvų bilietai, viešbučiai, draudimas. Trečia — automobilis: padangos, draudimas, techninė, dažnai ir remontas. Ketvirta — buitis: pavasarinis remontas, sodybos darbai, baldų atnaujinimas. Penkta — šeimos šventės: vestuvės, krikštynos, gimimo dienos.

Šeimoje, kur yra du vaikai, automobilis ir sodyba, mažiausiai trys iš šių penkių kategorijų susikerta vienu metu. Vidutinis bendras vienos šeimos pavasario išlaidų lygis Lietuvoje siekia nuo dviejų iki keturių tūkstančių eurų — suma, kurios atsarginis fondas dažnai nepadengia.

Kaip protingai žvelgti į dideles išlaidas

Finansų patarėjai turi keletą paprastų principų, kurie veikia bet kuriame biudžete.

Pirma — surašyti visas planuojamas pavasario išlaidas į vieną sąrašą su sumomis ir terminais. Daugelis žmonių to nedaro ir todėl išgyvena „netikėtumus”, kurie iš tikrųjų buvo prognozuojami.

Antra — atskirti būtinas išlaidas nuo norimų. Vaiko stovykla, automobilio techninė, draudimo įmokos — būtinos. Atostogos užsienyje vietoj Lietuvos pajūrio — pasirinkimas. Tai nereiškia, kad reikia atsisakyti — reiškia, kad reikia žinoti, kas priklauso kokiai kategorijai.

Trečia — kiekvienai išlaidai įvertinti tinkamą finansavimo šaltinį. Mažoms ir dažnoms — einamoji sąskaita. Vidutinėms ir suplanuotoms — taupymo atsarga. Didelėms ir vienkartinėms, kurios turi aiškią vertę per kelis metus — bankiniai sprendimai. Tarp dažnesnių pasirinkimų yra vartojimo kreditai be užstato, kuriuos verta vertinti tada, kai investicija turi aiškų pagrindą, o mėnesinė įmoka realiai tilpsta į šeimos biudžetą šalia kitų įsipareigojimų.

Ketvirta — niekada nepriimti sprendimo paskutinę dieną. Geriausi pasiūlymai randami ne tada, kai laiko nebėra, o tada, kai dar yra galimybė palyginti.

Klaidos, dėl kurių vėliau apgailestaujama

Klasika — žiūrėti tik į mėnesinę įmoką, neskaičiuojant bendros sumos per visą terminą. Dvi sutartys su ta pačia mėnesine įmoka, bet skirtingu terminu, gali skirtis šimtais eurų bendros kainos.

Antra klaida — neperskaityti sutarties iki galo. Kintamos palūkanos, įsipareigojimo mokesčiai, ankstyvo grąžinimo sąlygos — visi tai mažais šriftais užrašyti dalykai gali pakeisti realią kainą.

Trečia — neturėti rezervo. Bet kuri papildoma mėnesinė įmoka turėtų tilpti į biudžetą ne pačiame krašte, o su atsarga, kad netikėtos išlaidos (vaiko liga, automobilio gedimas) nesukurtų stresinės situacijos.

Ketvirta klaida pasitaiko ypač pavasarį, kai sprendimai priimami skubotai dėl artėjančių terminų. Stovyklos rezervacija baigiasi, kelionės kaina kyla kas savaitę, vestuvių dovana reikalinga gegužės pabaigai. Kai laiko nedaug ir poreikis konkretus, greitas vartojimo paskolos suteikimas gali tapti racionaliu sprendimu — su sąlyga, kad sutartis pasirinkta sąmoningai, o ne pirmoji pasitaikiusi.

Pavasaris kaip planavimo metas

Patyrę šeimos vadovai pavasarį traktuoja ne kaip krizę, o kaip planavimo etapą. Gegužės pradžioje jie sėdasi prie stalo, surašo viską, ką žada padaryti iki rugsėjo, ir prie kiekvienos eilutės parašo, iš kur ateis pinigai. Šis darbas užtrunka valandą, bet sutaupo dešimtis valandų streso per ateinančius mėnesius.

Tas pats principas veikia ir kitose gyvenimo srityse — kuo daugiau struktūros priekyje, tuo mažiau panikos paskui. Pavasaris yra brangus mėnuo, bet brangu nereiškia chaotiška. Su tvarkingu planu ta pati suma jaučiasi visiškai kitaip.