Kai daugiabutyje trūksta vamzdis, dingsta elektra bendrose erdvėse ar rūsyje pradeda kauptis vanduo, laikas staiga pasidaro labai apčiuopiamas. Kol nelaimė nepalietė tavo laiptinės, atrodo, kad viskas kažkaip išsispręs. Bet kai vanduo bėga per sieną, kai liftas sustoja su keistu garsu, kai naktį pažadina kaimyno skambutis, klausimas lieka vienas – per kiek laiko kas nors atvažiuos.

Žmonės dažnai tikisi labai aiškaus atsakymo minutėmis. Deja, realybėje viskas priklauso nuo pačios situacijos rimtumo, paros laiko, miesto, administratoriaus tvarkos ir nuo to, kaip tiksliai buvo perduota informacija. Dėl to avarinė pagalba daugiabučiams nėra vienodas modelis visoms situacijoms. Vienu atveju meistrai važiuoja beveik iškart, kitu atveju tenka palaukti ilgiau, nes gedimas nors ir nemalonus, bet nekelia tiesioginės žalos čia ir dabar.

Ne kiekvienas gedimas laikomas avarija

Čia ir prasideda daugiausia nesusipratimų. Gyventojui avarija dažnai atrodo bet koks rimtesnis sutrikimas, kuris trukdo gyventi. Ir tai suprantama. Vis dėlto tarnybos pirmiausia žiūri, ar yra tiesioginis pavojus žmonėms, turtui ar pačiai pastato būklei. Jei toks pavojus yra, reakcija turi būti greita. Jei ne, pagalba gali būti nukreipta į įprastą remonto eigą.

Dažniausiai skubiausiai vertinami tokie atvejai:

• trūkę vamzdžiai ir bėgantis vanduo
• dingusi elektra bendrose sistemose
• stiprus kanalizacijos gedimas
• liftų sutrikimai, jei kyla pavojus žmonėms
• gedimai, susiję su šildymo sistema šaltuoju metu
• situacijos, kai pažeidžiamos bendros konstrukcijos ar kyla gaisro rizika

Tokiais momentais svarbiausia ne pyktis, o kuo aiškiau perduoti informaciją. Kuo tiksliau pasakysi kas atsitiko, tuo didesnė tikimybė, kad pagalba bus įvertinta rimtai nuo pirmos minutės.

Greitis priklauso ir nuo to, ką pasakote telefonu

Esu girdėjęs ne vieną istoriją, kai žmonės pasako labai mažai, o po to pyksta, kad reakcija buvo per lėta. Pasakyti „pas mus kažkas varva“ yra viena. Pasakyti „vanduo jau bėga per lubas į laiptinę ir semia elektros skydinę“ yra visai kas kita. Antras sakinys iškart parodo mastą.

Būtent todėl avarinė pagalba daugiabučiams dažnai veikia greičiau tada, kai gyventojas nepasimeta ir perduoda aiškią, trumpą, tikslią informaciją. Nereikia ilgų emocingų pasakojimų. Reikia esmės. Kas nutiko, kur nutiko, ar žala didėja, ar yra pavojus žmonėms.

Naktį ir savaitgalį laukimas jaučiasi ilgesnis, bet tai nereiškia, kad niekas nejuda

Avarijos turi vieną nemalonią savybę – jos labai mėgsta nutikti nepatogiu metu. Vėlai vakare, savaitgalį, per šventes, tada kai visi nori tik ramybės. Tada ir gimsta daugiausia įtampos, nes kiekviena minutė atrodo dvigubai ilgesnė. Bet realybėje budinčios tarnybos tokiems atvejams ir yra skirtos, tik jos pirmiausia rūšiuoja iškvietimus pagal grėsmę.

Jei tuo pačiu metu mieste įvyksta keli rimti gedimai, pirmiau važiuojama ten, kur pavojus didžiausias. Tai ne visada malonu girdėti, kai bėda jau tavo name, bet toks yra praktinis darbo principas. Todėl vieną kartą pagalba gali atvažiuoti labai greitai, kitą kartą teks palaukti ilgiau. Ne todėl, kad kažkas ignoruoja problemą, o todėl, kad vertinama kuri vieta dega stipriau, tiesiogine ar perkeltine prasme.

Gyventojų klaida būna tikėtis stebuklo be pasiruošimo

Daug kas apie kontaktus, avarinius numerius ir administratoriaus tvarką pagalvoja tik tada, kai jau bėga vanduo. Tada prasideda chaosas. Kas skambina, kam skambina, kur tas numeris, kas turi raktus nuo rūsio, kas žino kur užsukti vandenį. Ir būtent tas chaosas dažnai suvalgo brangias pirmas minutes.

Labai padeda, kai namas iš anksto žino kelis paprastus dalykus:

• kur kreiptis po darbo valandų
• kas turi prieigą prie svarbių patalpų
• kur yra pagrindiniai užsukimai
• kas informuoja kitus gyventojus
• kaip perduodama informacija administratoriui

Atrodo smulkmenos, bet per avariją jos staiga tampa labai svarbios. Kai bent dalis namo gyventojų turi aiškumą, visa situacija valdoma ramiau.

Tikras atsakymas nėra vienas skaičius

Jeigu reikėtų pasakyti labai atvirai, nėra vienos stebuklingos taisyklės, kad pagalba visada turi atvykti per tiek ir tiek minučių. Yra tik realybė: kuo rimtesnė grėsmė, tuo greitesnė reakcija turi būti. Ir būtent čia avarinė pagalba daugiabučiams parodo savo vertę. Ne pažaduose, o tame, kaip greitai suvaldoma žala, kai situacija tikrai rimta.

Todėl svarbiausia ne ieškoti vieno universalaus skaičiaus, o pasirūpinti, kad jūsų namas būtų pasirengęs tokiam momentui. Aiškūs kontaktai, normalus administratorius, supratimas ką daryti pirmomis minutėmis. Nes kai avarija jau prasidėjo, laimi tie, kurie mažiau blaškosi ir greičiau pereina prie veiksmų.