Sprendimas įsigyti šunį šeimai su vaikais dažnai priimamas emocijų pagrindu – vaikai prašo, tėvai pasiduoda. Tačiau pirmieji mėnesiai su nauju augintinių dažnai atneša netikėtumų, apie kuriuos niekas neįspėjo. Šiame straipsnyje – ne bauginimai, o praktiniai patarimai, kurie padės pasiruošti ir išvengti dažniausių klaidų.
Veislės pasirinkimas: ne vien išvaizda
Internete pilna sąrašų „geriausios veislės šeimoms”, tačiau realybė sudėtingesnė. Kiekvienos veislės temperamentas, energijos lygis ir priežiūros poreikiai skiriasi drastiškai. Labradoras – puikus šeimos šuo, tačiau pirmieji du jo gyvenimo metai reikalauja kantrybės, nes šunidžiai graužia viską, kas pasitaiko kelyje. Jorkšyro terjerai atrodo patogūs dėl dydžio, bet yra temperamentingi ir kartais netinka mažiems vaikams, kurie nemoka švelniai elgtis su gyvūnu.
Prieš pasirenkant veislę, verta atsakyti sau į kelis klausimus: kiek laiko galite skirti pasivaikščiojimams? Ar turite kiemą? Koks jauniausio vaiko amžius? Ar kas nors šeimoje turi alergiją? Atsakymai padės susiaurinti pasirinkimą ir išvengti nusivylimo ateityje.
Prieglaudos šuo – taip pat vertas dėmesio. Daugelis prieglaudų darbuotojų gerai pažįsta savo globotinių charakterius ir gali patarti, kuris gyvūnas tinkamiausias šeimai su vaikais.
Pirmieji vizitai pas veterinarą
Nepriklausomai nuo to, ar šunį įsigijote iš veisėjo, ar priglaudos, pirmasis veterinaro vizitas turėtų įvykti per kelias dienas. Jis reikalingas ne tik vakcinacijos, bet ir bendrai sveikatos būklei įvertinti. Veterinaras patikrins gyvūno odą, akis, ausis, dantis, klausys širdies ir plaučių, o prireikus paskirs papildomus tyrimus.
Svarbu žinoti, kad kai kurios veislės turi paveldimą polinkį tam tikroms ligoms. Vokiečių aviganiai dažniau kenčia nuo klubo displazijos, kavalier King Čarlzo spanieliai – nuo širdies vožtuvų patologijų, o brachicefalinės veislės (mopsai, buldogai, pekinesai) – nuo kvėpavimo problemų. Susipažinus su tuo, kokios yra dažniausios šunų ligos konkrečiai jūsų pasirinktai veislei, galima pasiruošti ir užkirsti kelią komplikacijoms dar prieš joms atsirandant.
Vakcinacijos grafikas paprastai apima maro, parvoviruso, hepatito ir leptospirozės skiepus. Pirmieji skiepai dedami nuo 6–8 savaičių amžiaus, o visa programa užtrunka kelis mėnesius. Tuo metu šuniuką rekomenduojama ribotai socialinti su nežinomais gyvūnais, kol nesusiformuoja imunitetas.
Vaikų ir šuns bendravimo taisyklės
Didžioji dalis incidentų tarp šunų ir vaikų įvyksta dėl nesusipratimo – vaikas nežino, kad traukimas už ausų ar bandymas joti ant šuns sukelia skausmą ir stresą. Šuo perspėja – urzgia, rodo dantis, nusisuka – bet jei perspėjimai ignoruojami, reakcija gali būti stipresnė.
Pagrindinės taisyklės, kurias vaikai turėtų išmokti nuo pat pradžių: niekada netrukdyti šuns, kai jis valgo ar miega; niekada neimti jo žaislo ar kaulo iš nasrų; niekada nebėgti nuo nepažįstamo šuns; visada paklausti šeimininko leidimo prieš glostant svetimą gyvūną.
Suaugusieji taip pat turi mokytis – stebėti šuns kūno kalbą, pastebėti streso ženklus (laižymasis, žiovavimas, akių nusukimas) ir neleisti situacijai peraugti į konfliktą. Šuo, kuris jaučiasi saugus ir suprastas, retai elgiasi agresyviai.
Socializacija ir dresiravimas
Pirmi šeši šuniuko gyvenimo mėnesiai – kritinis socializacijos laikotarpis. Tuo metu augintinis turėtų susipažinti su kuo daugiau žmonių, garsų, aplinkų ir kitų gyvūnų. Gerai socializuotas šuo bus ramesnis suaugęs, mažiau reaguos į netikėtas situacijas ir bus saugesnis šalia vaikų.
Bazinės komandos – „sėdėk”, „gulėk”, „šalia”, „ne” – turėtų būti mokomos nuo pirmos dienos. Pozityvus pastiprinimas (skanėstai, pagyrimas) veikia geriau nei bausmės. Šuo, kuris supranta taisykles, jaučiasi saugiau ir yra malonesnis kompanionas visai šeimai.
Finansinis pasiruošimas
Šuns laikymo kaštai per metus – nuo 500 iki 1500 eurų, priklausomai nuo dydžio, sveikatos ir maisto kokybės. Į šią sumą įeina maistas, profilaktiniai vizitai, vakcinacija, parazitų profilaktika ir draudimas (jei pasirenkamas). Nenumatytos sveikatos problemos gali reikšti papildomus šimtus eurų.
Verta turėti finansinę „pagalvę” augintinio skubiems atvejams – bent 300–500 eurų. Tai sumažina stresą, kai šuo susirgsta netikėtai ir reikia greitų sprendimų. Vis daugiau šeimininkų Lietuvoje svarsto ir augintinių draudimą – jis nepadengis visų išlaidų, tačiau gali ženkliai sumažinti finansinę naštą didesnės operacijos ar ilgalaikio gydymo atveju.
Ilgalaikis įsipareigojimas
Šuo – ne metų ar dvejų projektas. Vidutinė šuns gyvenimo trukmė – 10–15 metų, priklausomai nuo veislės ir sveikatos. Per tą laiką keisis ir jūsų gyvenimas: vaikai augs, galbūt keisis gyvenamoji vieta, darbo grafikas, šeimos sudėtis. Šuo turės prisitaikyti prie viso to, o jūs – prie jo senstančio organizmo poreikių.
Vienas geriausių dalykų, ką galite padaryti augintiniui nuo pirmos dienos – rasti vietą, kuria pasitikite. Tokia veterinarijos klinika Vilniuje lydės jus per visus šuns gyvenimo etapus, o nuolatinis ryšys su ta pačia komanda leidžia stebėti sveikatos dinamiką ir pastebėti pokyčius, kurie trumpalaikiam lankytojui liktų nepastebėti.
Frederikas